Pagaliau.. Su pirmomis saulėtomis dienomis kažkas pasirodė gero ir mano gyvenime.. Negaliu teigti, kad viskas buvo blogai, tikrai ne.. Turiu vaikiną, kuris mane nešioja ant rankų, turiu tėvus ir brolį, su kuriais taip gera leistis vakarus, tačiau kažko trūko iki pilnos laimės. Apakusi iš meilės, net nepastebėjau kaip greitai pasibeldė pavasaris į mūsų kiemus. Taip gera rytais girdėti pro atvirą langą paukščių čiulbėjimus, išsitraukti iš spintos plonesnius švarkelius ir kaukšėti Vilniaus gatvėmis aukštakulniais, o ne sunkiais žieminiais batais. Aš esu žmogus, kuris džiaugiasi mažais dalykais... Daugelis net nepastebime kiek daug laimės yra šalia mūsų ir to nevertindami tiesiog skubame gyventi.. STOP! Man taip gera matyti spindinčias žmonių šypsenas, stebėti poras einančias gatve susikibusias už rankų ir negalinčias atplėšti akių vienas nuo kito, mažus vaikus besidžiaugiančius pavasariu. Rodos tai nėra labai reikšmingi dalykai, tačiau paglosto širdį, kai matai aplink save tiek daug laimingų žmonių. O pasirodo, kad daugeliui iš mūsų, kad nusišypsoti prireikė tik šiltesnio oro gūsio ir tikro pavasario..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą